Arvydas Daunys. Kas šiandien Lietuvoje priima politinius sprendimus? Politinė dauguma? – Vargu

Arvydas DaunysStebint „valstiečių“ maršą į valdžią, kažkuriuo metu buvo susidaręs įspūdis, jog jiems, visgi, kažkokiu stebuklingu būdu pavyks pradėti vykdyti ir tęsti bent jau minimalią savo programą. Ypač, kai išdidžiai „atstūmė“ neištiestą konservatorių ranką ir „sumetė skudurus“ su pralaimėjusiais rinkimus socialdemokratais.

Pradžia buvo daug žadanti, prisiminus bandymą įteisinti ilgalaikį alkoholio akcizų didinimo planą, kurio įgyvendinimas žlugo, susidūręs su masiniu suinteresuotų grupių, žiniasklaidos įvardintų kaip „visuomenė“, pasipriešinimu.

Ir štai tada, dar išlikusi po naujųjų rinkimų opozicija, sudarė aktyvaus pasipriešinimo Seimo daugumai nepaskelbtą planą su esmine kryptimi – atitraukti tą daugumą nuo konstruktyvios veiklos, priverčiant vien gintis ir teisintis dėl savo nuodėmių.

Turiu omenyje Kildišienės „Roverio muilo operą“.

Didžioji dauguma, praėjusių ir dar ankstesnių Seimo kadencijų politikų, panorėjusių tą padaryti, yra išsipirkę savo naujus automobilius mokesčių mokėtojų sąskaita, už parlamentinei veiklai skirtas lėšas.

Kildišienė gi, tą nelemtą „Roverį“ nuomojosi ir žadėjo pirkti už savus pinigus. Ne mokesčių mokėtojų, o už savus. Finalas – Greta Kildišienė atsistatydino. Šioje vietoje, atrodytų, teisybės ieškotojai turėtų triumfuoti ir apsiraminti. Norėtumėt.

Tuoj po jos atsistatydino valstiečių sveikatos apsaugos ministro A. Verygos patarėjas. Esą dėl to, kad kažkada buvo pralošęs didelę sumą pinigų. Savo pinigų, kuriuos ir sumokėjo. Bet atsistatydino.

Opozicijos tikslas ne Gretos Kildišienės ar SAM vadovo patarėjo pašalinimas ir žinoma ne teisybės paieškos, kitu atveju turėtų prisimint ir Agnės Bilotaitės vojažus Afrikoje Seimo sesijos metu, o siekis trukdyti valstiečiams kryptingai dirbti. Nes kryptingas ir, neduok Die, sėkmingas valstiečių darbas – tai kryželis konservatorių ir liberalų galimybėms dar kada nors patekti į valdžią per artimiausius „N“ metų. Kodėl?

Todėl, kad valstiečiai šiandien būtent ir parodo, jog tai jie yra tikrieji konservatoriai, kovojantys už tautos vertybes ir visuomenės sveikatą, ir gyvybę bei šeimą statantys aukščiau už pelną, o ne TS-LKD, kurios lyderis perėmęs liberalų terminologiją, ragina uždaryti mokyklas rajonuose ir atleisti dalį mokytojų tam, kad kiti, esą, galėtų gauti didesnius atlyginimus. Tikėtina, jog neilgai trukus pamatysime susijungiant šias partijas (Liberalų ir TS-LKD), nes iš esmės jų vertybės niekuo nesiskiria.

Ir todėl valstiečiai tiesiogiai perima dalį dabartinių konservatorių (tiksliau juos būtų vadinti neokonservatoriais) elektorato, ko TS-LKD niekaip nenori leisti, o kitų įrankių siekiant tą sustabdyti, išskyrus savo politinių oponentų kompromitaciją, jie šiandien neturi. Nes valdžia ne jų rankose. Tačiau jų rankose žiniasklaida ir TV. Ir jie plačiai naudojasi šiais įrankiais, savo kovą įvardindami kaip „visuomenės nuomonę“.

Paradoksalu, tačiau net nebūdami valdžioje konservatoriai įgyvendina-įteisina savo siekius, darydami spaudimą valdančiajai daugumai ne politinėje, o visuomeninėje-moralinėje plotmėje. Diskredituodami juos per žiniasklaidą ir taip priversdami priimti savo siūlomus sprendimus. Atrodytų kaip tas susiję?

Valstiečiai supranta, kad jiems atsisakius balsuoti už konservatorių pasiūlymus ant jų galvų pasipils dar didesnė purvo lavina, šįkart susijusi su jų atsisakymu balsuoti už tą ar kitą opozicijos projektą. Kaip spauda moka išvartyti atrodytų net nekalčiausią jų pasisakymą – jie jau žino. Todėl balsuoja UŽ, palaikydami tai, kas nėra jų politikos dalis, tikėdamiesi kažkokių nuolaidų iš opozicijos.

Veltui. TS-LKD su liberalais nuosekliai laikosi savo nepaskelbto, tačiau kryptingai vykdomo plano, kuris, reikia pastebėt, jiems leidžia pasiekt savų konkrečių tikslų net nesant valdančiojoje daugumoje, nes įgyvendina net tuos įstatymų projektus, kurie buvo atmesti ankstesnio Seimo.

Prisiminkime visas stambesnes konservatorių iniciatyvas, kurios buvo priimtos naujojo Seimo: laisvės premijas skirtas Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui (senasis Seimas buvo atmetęs), Rusijos kaip grėsmės įtraukimas į Nacionalinio saugumo Strategiją, Astravo AE klausimas (kad nebūtų perkama „nesaugi elektra“), VMI vadovo D. Bradausko nušalinimas, sutarties dėl JAV karinės bazės Lietuvos teritorijoje statuso pasirašymas (galimai pažeidžiant Konstitucijos 137 straipsnį) ir dar keletas kitų klausimų.

Šiandien viešojoje erdvėje vyksta kitas opozicijos inicijuotas, taip vadinamas M. Majausko ir D. Šakalienės projektas – skriaudžiamų Lietuvos vaikų apsaugos įteisinimas, lyg, atkreipkime dėmesį, dabar galiojantis įstatymas leistų mušt ir skriaust vaikus.

Dabartinis įstatymas lygiai taip pat draudžia mušt vaikus, tačiau bėda ne įstatyme, o jo laikymesi – būtent valdžios įstaigos to įstatymo ir nesilaikė, ir pirmoje eilėje vaiko apsaugos tarnybos, pradedant nuo jos vyriausios vadovės E. Žiobienės. Visiškai nereagavo į gaunamus signalus apie skriaudžiamus vaikus.

Tačiau, nežiūrint į tai, įstatymų pasikeitimai palies ne biurokratus, neatliekančius savo tiesioginių pareigų, o tėvus, kurių absoliuti dauguma pirštu nėra palietę savo vaikų.

Sakysite, tada tėvams nėra ko bijoti? – Anaiptol. Siūlomame įstatymo projekte yra tokia nuostata, kaip „vaiko nepriežiūra“ – vaikui būtinų poreikių netenkinimas – prilyginta smurtui prieš vaiką.

Kitaip tariant, valstybė staiga įpareigoja tėvus tenkinti visas būtinąsias vaiko reikmes net tada, kai tėvai uždirba tik atlyginimo minimumą, kas leidžia šeimai tik vos-ne-vos sudurti galą su galu. Ir kas, pasekoje gali būti įvertinta, kaip smurtas prieš vaiką, kadangi patenka į įstatymo projekte numatytą smurto apibrėžimą. Gali būti įvertinta, o gali ir ne, priklausomai nuo to, kaip tą traktuos už tai atsakingos įstaigos. O kaip jos dirba – mes jau žinome.

Kas bus atsakingas už tokios įstatymo versijos priėmimą? – Jūs atspėjote, – valdančioji dauguma, savo balsais prisidėjusi prie konservatoriaus M. Majausko ir su valstiečiais į Seimą patekusios D. Šakalienės projekto įteisinimo. Už visas pasekmes bus atsakingi ir kalti valstiečiai, o džiaugsis Norvegijos vaikų apsaugos sistemos – Barnevernet šalininkai, tarp kurių, sklinda atkaklūs gandai ir net nuorodos, yra ir D. Šakalienė. Ir žinoma, naujieji konservatoriai, eilinį kartą parodę valstiečius nekokioje šviesoje.

Priminsiu, JAV karinės bazės ir jos kariškių statuso įteisinimas Lietuvoje dar neįsigaliojęs, kol jo nepatvirtino Seimas. Šis susitarimas praėjo per prezidentės pasiūlytą KAM ministrą R. Karoblį, o įteisintas jis bus valdančiosios daugumos, t. y. valstiečių, aktyviai spaudžiant konservatoriams.

Ar kas turi abejonių, kad, galimai pažeidžiantis Konstitucijos 137 straipsnį, imperatyviai teigiantį, jog Lietuvos teritorijoje negali būti jokių užsienio valstybių karinių bazių, KAM vadovo pasirašytas su JAV atstovais susitarimas dėl tokios bazės kūrimo ir JAV kariškių statuso Lietuvoje bus ratifikuotas Seime?

Aš asmeniškai abejonių neturiu, nors teisinėje valstybėje, kuria esanti skelbiasi Lietuva, pradžioje turėtų būti skelbiamas referendumas dėl Konstitucijos 137 straipsnio pakeitimo nauja formuluote, kuri leistų tokių bazių kūrimą, ir tik tada priimamas įstatymas reglamentuojantis tokią vyriausybės atstovų veiką.

Kalba dabar eina tik apie teisinę šio klausimo pusę ir kaip į tai pažiūrės valstiečiai. O jie, tikėtina, pažiūrės taip pat, kaip pažiūrėjo į viską, ką teikė ir dėl ko spaudė TS-LKD.

Tad, šiai dienai Lietuvoje turime valdančiąją daugumą, kuri nevaldo, o atvirkščiai – yra tampoma už virvučių ir vykdo visus opozicijos planuose esančius sumanymus. Keista? Ne.

Tam gali būti du paaiškinimai:

Pirmas – valstiečiai taip elgiasi tyčia, atimdami iš konservatorių jų ginklus, o tuo pačiu ir elektoratą, nes įgyvendina tuos planus, kuriuos turėjo įgyvendinti patys konservatoriai. Tuo pačiu išlieka skriaudžiami visuomenės akyse, kas jiems augina populiarumą, kaip puolamiems, ir ruošiasi savo planų įgyvendinimui (jei juos turi), nepastebėdami, jog pamažu praranda palaikymą tos visuomenės dalies, kuri balsavo rinkimuose būtent prieš konservatorius. Kas geriau? – Atsakys matematikai.

Antras – valstiečiai yra visiškai bejėgiai esamoje situacijoje, nesusiorientavę kaip jiems reaguoti ir ar reaguoti apskritai. Visus konservatorių pasiūlytus projektus jie palaiko, tikėdamiesi laimėti laiko tam tikrai rokiruotei-jėgų pergrupavimui, kurio jiems niekas neduos. Nes konservatorių planas aiškus – spaust be atokvėpio. Ir dabar matome viešojoje erdvėje naują „kompromatą“ apie Ramūno Karbauskio turtą Ispanijoje. Į ką, beje, visuomenė reaguoja jau kur kas šalčiau, nei į Kildišienės „Roverį“.

Ką iš tokios politikos laimės visuomenė?

Tie, kurie balsavo prieš konservatorius – nedaug. Nes iš esmės, bus įgyvendinti pagrindiniai TS-LKD tikslai – Amerikos karinės bazės Lietuvoje, Astravo AE demonizavimas, atsisakant pigios elektros gyventojams ir Lietuvai paliekant tik pavojų iš jos, karinių išlaidų didinimas (jau sklinda šūkiai didint iki 2,5% BVP), Norvegijos Barnevernet tipo vaikų teisių apsaugos įteisinimas, bandymai didint priešpriešą su Rusija, kas iš esmės jau atrodo neįtikėtina atsižvelgiant į naująją JAV politiką, Lietuvos Žemės užsieniečiams pardavimas (apie tai jau kalbama vyriausybėje), na, ir be abejo – emigracijos mastų didėjimas viso to pasekoje. Nes tai, kas bus įgyvendinta kaip TS-LKD siekiai, tikrai niekuo nepagerins gyvenimo sąlygų Lietuvoje, iš kurios ir be to masiškai bėga žmonės. Labiau tikėtina, kad pablogins, nes socialinės gerovės linkme nesiūloma absoliučiai nieko. Nes aiškiai jos ir nesiekiama.

Tie, kurie balsavo už konservatorius – taip, tie atras naują politinę jėgą, įgyvendinančią tuos tikslus, kurių jie norėjo. Tikruosius konservatorius, kurie prie viso to dar pasisako ir už tradicines visuomenės vertybes, pamirštas TS-LKD. Ir čia, atitinkamai, kiek laimės balsavę už TS-LKD, – tiek pralaimės pati TS-LKD, savų tikslų įgyvendinimą delegavusi valstiečiams ir tuo praradusi savus rinkėjus.

Šioje įdomioje situacijoje yra vienas „bet“ – tai būtent toks dalykas, kad TS-LKD elektoratui pasidalinus, konservatorių palaikymas gan stipriai sumažėtų, kaip perspektyvoje ir valstiečių, jiems praradus palaikymą tų, kurie balsavo už valstiečius, kaip priešybę konservatoriams.

Lietuvoje vėl padidės laisvas elektoratas, laukiantis naujos politinės jėgos, kurios vėjai jau formuojasi Europoje. Ir prie to labai prisideda JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pradėta vykdyti politika, pirmieji priimti sprendimai prieš imigrantus, bei pasisakymai už gerus santykius su Rusija, kas apskritai griauna nusistovėjusias ir galima sakyti prarūgusias ES politikos normas. Iš esmės griauna pačią ES.

Pačioje Lietuvoje pilna išsklaidytų visuomenės grupių, pasisakančių prieš Briuselio diktatą, prieš pabėgėlių kvotas, prieš žemės užsieniečiams pardavimą, prieš Barnevernet tipo įstatymus, prieš homopropagandą, prieš.. prieš.. prieš…

Pučiant palankiam vėjui, o panašu, jog Europoje jis tikrai palankus nacionalinių valstybių politikos formavimosi atgimimui siekiant tikrojo valstybės suvereniteto, iki sekančių rinkimų gali susiformuoti dar viena nauja politinė jėga, apjungsianti visus nepatenkintuosius, šiandien net nebalsuojančius rinkimuose, kuri paprasčiausiai nušluos visus šiuos, pusines iniciatyvas, reformuojant griūvančią sistemą supuvusiais pamatais, vykdančius politinius darinius, jei valstiečiai šiandien nesiims iniciatyvos įgyvendinti savos, o ne jiems TS-LKD deleguojamos politikos.
Arvydas Daunys

Bet kuriuo atveju, šiandien Lietuvoje realios įstatymų leidžiamosios valdžios neturime. Įstatymų priėmimas vykdomas žiniasklaidos, socialinių tinklų spaudimo, o ne valdančiosios daugumos politinių sprendimų būdu. Valdančiajai daugumai laikas apsičiupinėti stuburą – ar dar sugebama savarankiškai judėti reikiama kryptimi. Tame tarpe ir socialdemokratams, kurių nesigirdi visiškai.

Parašykite komentarą

Op