Arvydas Daunys: Kokią rytdieną pasirenkame savo vaikams – islamą?

Arvydas DaunysPo vakarykščių akcijų, vykusių Europos šalyse prieš islamizaciją ir masinę imigraciją, beje, kaip daugelis jau greičiausiai žino, viena tokių akcijų vyko vakar ir Vilniuje bei Klaipėdoje, kilo keletas minčių, viena kurių yra apie islamą, kaip religiją apskritai ir jos išpažinėjus – musulmonus.

Atsiranda žmonių ratas, kurie protestuoja ir reiškia nepasitenkinimą girdėdami pasisakymus prieš musulmonus ir islamą kaip religiją, ir aš šioje vietoje su jais sutinku. Pats islamas mums nėra joks priešas, kaip ir tie žmonės, kurie jį išpažįsta. Ir juos niekinti, diskriminuoti ar įžeidinėti būtent dėl jų išpažįstamos religijos yra negerai. Nors ir žmogiška. Tačiau vis tiek negerai.

Tačiau, pasakyti, kas mums bus negerai (lietuviams-krikčionims-katalikams), Lietuvoje atsiradus pakankamai dideliam skaičiui islamą išpažįstančių žmonių, – yra ne tik gerai, tačiau netgi būtina. Ir tai, kas mūsų laukia tuo atveju (tikėtina) – optimizmo neįkvepia.

Mes žinome, kad tų, islamą išpažįstančių žmonių srautą į Europą didele dalimi išprovokavo Artimuosiuose Rytuose sukelti karai, prie kurių ženkliai prisidėjo pati Europa, ir šiaip ginkluoti konfliktai. Kad didžiąja dalimi jie (musulmonai) nėra to konflikto iniciatoriai ar kaltininkai, todėl juos galima pavadint tų konfliktų aukomis. Kaip beje ir mus visus, kuriems dabar privalomai brukamas tų konfliktų aukų išlaikymas ir globa, per privalomas pabėgėlių (ekonominių migrantų) kvotas.

Šioje vietoje aukų yra tiek, koks yra nacionalinių valstybių (jų tautų) skaičius, plius pabėgėlių valstybės. Visi esame kažkieno šiandien užkurto, didžiojo tautų kraustymosi proceso aukos. Iki šios vietos islamas su jį išpažįstančiais eina lygiagrečiai, tomis pačiomis teisėmis su kitomis religijomis ir tikėjimais. Ir yra tokia pati auka.

Tačiau, turėtume atkreipti dėmesį į tai, jog islamo imigracija į Europą vyksta jau seniai. Ne nuo šiandien ir ne nuo vakar. Vokietijoje, Britanijoje, Prancūzijoje egzistuoja musulmonų diasporos, kurios apie jokią integraciją nesvarsto net teoriškai. Angela Merkel pati viešai yra prisipažinusi dar 2010 metais, jog multikultūralizmo politika žlugo. Tačiau kartą paleistas procesas vyksta toliau ir islamas įsišaknija jį priėmusiose šalyse. Atvykę musulmonai kviečiasi savo gimines ir draugus. Jų ratas priimančiose valstybėse plečiasi ne tik natūralaus gimstamumo dėka. Tai akivaizdžiai matosi Vakarų Europos valstybėse.

Tų valstybių elitas faktiškai išdavė jį išrinkusias visuomenes, primesdamas joms kitų, visiškai svetimų kultūrų, globėjų ir išlaikytojų vaidmenį, tų kultūrų naudai griaunat savo pačių tikėjimus ir kultūras. Žlugdant visuomenių pasitikėjimą savo valstybe.

Juk niekam ne paslaptis, kad dauguma atvykėlių nedirba, net pakenčiamai nemoka juos priėmusios šalies kalbos, neturi jokių darbo įgūdžių ir noro juos įgyti, o apie kažkokią integraciją dėl aukščiau paminėtų priežasčių galima tik pasvajoti, ir galiausiai – visus nemusulmonus laiko, švelniai tariant, žemesnio lygmens žmonėmis. Čia labai švelniai tariant.

To, ką pasakiau įrodinėti nereikia, tą visiškai patvirtina Naujametiniai įvykiai Kelne ir kituose Vokietijos miestuose, įvykiai Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse, kur praėjo imigrantų bangos arba nuo seniau yra jų susiformavusios jų diasporos. Sprogimai, teroro išpuoliai, prievarta prieš vietines moteris, merginas ir net kai kuriais atvejais vaikus.

Visur, kur jie įsitvirtina, reikalauja sau išskirtinių teisių, plius vietinių gyventojų teisių apribojimų, pvz, pirmai pradžiai šventyklų savo religiniams ritualams atlikti, ir teisės tuos ritualus atlikti tiesiog gatvėse, atėjus maldos metui. Vietiniai gyventojai tokių teisių neturi.

Iš kitos pusės, reikalauja, kad vietiniams, juos priėmusios šalies gyventojams, būtų uždrausta gyventi sau įprastą gyvenimą (nes tai pažeidžia šariato įstatymus) ar netgi, pavyzdžiui, puošti gatvėse Kalėdines eglutes.

Prisiminkime – Briuselis pats atsisakė puošti Kalėdinę eglutę, kad neįžeist jautrių musulmonų, o kai kuriuose Europos miestuose tos eglutės, kur jos buvo papuoštos, buvo padegtos. Kas padegė manau sakyti nereikia.

Vėlgi, negi mes turime užmerkti akis į tą faktą, kad musulmonai savo tikėjimo žmones (moteris) iki mirties užmėto akmenimis? Neseniai teko matyti mėgėjišką video, kur buvo nufilmuota egzekucija – moters-merginos uždaužymas akmenimis. Ją vykdė suaugę vyrai, moterys ir net vaikai. Vaikai! Jie nuo mažens pratinami prie tokių vaizdų, ir jiems nuo pat mažens žmogaus gyvybė, sprendžiant pagal tai ką mačiau, yra nieko verta. Vaizdas, pasakysiu jums, kraupus.

Ir tada normaliam žmogui, savaime kyla klausimas – ar aš noriu, kad šalia manęs, mano šalyje, gyventų tokia tauta ar religinė bendrija, kuriai užmušti žmogų, jei tą leidžia šariato įstatymas, yra juokų darbas. Kuriai tai yra tiesiog norma. Tauta, kur net vaikai ir moterys mėto akmens gabalus į ant žemės gulinčią jų gentainę, siekdami vienintelio tikslo – ją užmušti, nes egzekucijos metu kelis kartus buvo daromos pertraukos ir pasitikrinama ar auka vis dar gyva.

Ir čia jau ne abstrakti neapykanta kitatikiams ar kitataučiams. Čia konkretus nerimas dėl savo pačių, savo šeimos narių ir savo šalies kultūros ateities.

Šioje vietoje prieš nacionalinę valstybę veikia dvi jėgos – jos elitas, sudarantis išskirtines sąlygas patekti į šalį imigrantams, net ir nelegaliu būdu, ir po to patys imigrantai, to paties elito globojami labiau už piliečius, sukūrusius tą valstybę ir siekiančius ją ginti nuo sugriovimo.

Kai mes sakome, kad islamas mums kelia grėsmę – mes remiamės tuo, ką mums pateikia medija – video ir aprašomąja medžiaga, tačiau mes galime pateikti dar vieną argumentą islamo nenaudai – nė vienoje Europos šalyje grėsmės nekelia imigrantai europiečiai ar šiaip kitų tikėjimų žmonės, išskyrus išpažįstančius islamą.

Sakysite tai sutapimas? Ne gerbiamieji – tai sistema, kuriai pamatyti pakanka peržvelgti įvykius visose Europos šalyse. Sistema, kuri yra skirta sugriauti nusistovėjusią tvarką Europoje, o po to, dėsningai, išnaikinti baltąją rasę. Europos senėjimas jau seniai niekam ne paslaptis – ji išmiršta ir pati, tačiau sprendžiant pagal tai, ką matome, kažkas labai nori tą procesą paspartinti.

Ir tą procesą galima pavadinti užslėptu rasizmu, kuris užslėptas tuo požiūriu, jog lyg ir nuskriaustieji ir vargšai musulmonai, galų gale lieka Europos šeimininkais – nugalėtojais, kai tuo tarpu, lyg ir tironai, juos skriaudžiantys baltieji, tiesiog asimiliuojasi ir ištirpsta islamą išpažįstančių tarpe. Rasizmas čia vyksta baltosios rasės atžvilgiu, nors įtariu, jog kai kas perskaitęs tai, ką parašiau, pradės išmetinėti, jog tai, ką rašau diskriminuoja kitatikius musulmonus ar apskritai jų religiją.

Man asmeniškai tikrai netrukdo nei islamas, nei jį išpažįstantys musulmonai. Nejaučiu jokio išskirtinio neprielankumo nei žmonėms, nei jų religijai, kol jie nesikėsina į mano kultūros gyvenamąją erdvę. Tačiau, kai tik bus peržengta ši riba, skirianti kultūros išgyvenimo galimybes nuo jos sunaikinimo proceso pradžios, kiekvienas tą matantis žmogus turėtų suprasti, jog jo gyvenimas praras bet kokią prasmę, jeigu jam teks pripažinti visą savo gyvenimą buvus klaida, kuri privedė prie momento, kad jis nesugebėjo apginti to, ką mylėjo, kuo tikėjo ir ką puoselėjo. To kas jam kažkada buvo viso jo gyvenimo prasmė.

Ir tada islamas bei musulmonai tampa ta jėga, prieš kurią turi būti nukreiptos visos mūsų, kiek dar jų liko, politinės ir intelektualiosios pajėgos. Jei žinoma norime išsaugoti savo gyvenimo būdą. Tai būtinoji gintis savo teritorijoje, o ne puolimas okupuojant svetimą, juolab, kad tie svetimieji turi kur kas didesnes nuosavas teritorijas ir šiaip resursus.

Suprantama, jog kontroliuojančių šį globalų migracijos procesą pusėje yra didžioji žiniasklaida, kurios šulai, net keista, nesuvokia, jog jų galas ateis nė minute ne vėliau, nei visos dabartinės Europos kultūros, arba to, kas dar iš jos yra šiandien likę žlugimas.

Ir tas laikas artėja, pakankamai greitai, kad sugebantys matyti spėtų pastebėti permainas dar savo gyvenimo metu ir suprasti kur link jos veda ir ką žada rytojus.

Mes dar turime galimybę sustoti ir pagalvoti, neilgai, bet jau iš esmės, kadangi nacionalinių valstybių laikas tiksi į pabaigą, artindamas minutę, kai valstybės bus vertinamos ne pagal tautinį-nacionalinį, o pagal religinį statusą. Ir ta pagrindinė religija bus islamas.

Mes dar turime laiko priimti sprendimą, juolab, kad jį siūlo ir kitose šalyse vykstantys judėjimai prieš masinę imigraciją. Tačiau, to laiko vis mažėja, ir vieną dieną gali ateiti metas, kaip daugeliui žinomame filme…

Jeigu ateis rytojus…

Parašykite komentarą

Op