Nauja alternatyva – Tautinė kairė

Lietuvoje gyvename labai sudėtingu laiku. Laiku, kai praktiškai nėra jokios alternatyvos liberalaus kapitalizmo doktrinai ir jos sparčiam diegimui. Nors politinė švytuoklė sukasi tarp, lyg ir, kairės ar dešinės partijų, bet iš esmės jos visos vykdo labai panašią politiką, skiriasi tik niuansai. Net ir opozicijoje esančios daugiau kaip 30 partijų praktiškai dalyvauja tame pačiame politiniame spektaklyje ir net nesimato, jog jos norėtų keisti scenarijų.

Paradoksalu, bet Lietuvoje nėra jokios politinės jėgos, kuri būtų tikroje ekonominėje kairėje (socialdemokratų „kairumas“ daugiau populistinis ir skirtas pasikelti reitingus prieš rinkimus), lygiai taip pat nėra pajėgaus nacionalistinio, aiškiai už šalies suverenitetą pasisakančio, junginio. Yra atskiros politinės grupelės, kurios išsako tam tikrus teiginius bei pretenduoja į viešąją erdvę ir politiką, bet jų doktrinos yra miglotos, dažnai prieštaraujančios savoms programinėms gairėms, todėl atrodančios gan keistokai ir negali pretenduoti į jokią visuomeninę grupę. Jau nekalbant apie visos tautos mobilizavimą.

Todėl šiame politiniame imitacijos fone bei matant stabilų tautos ir nepriklausomybės nykimą, gimsta nauja kryptis, kuri telks žmones pirmiausia prieš juos išduodantį šalies politinį elitą, o vėliau ir kovai dėl išlikimo.

Mūsų siūlymas yra jungti tautiškumo bei kairės doktrinas į vieną kovingą ideologinį užtaisą. Nors dar pasitaiko žmonių, kurie bet kokį kairumą prilygina komunizmui ar rožiniam neomarksizmui, o tautiškumą arba nacionalizmą šovinizmui ar fašizmui, tokius asmenis galiu nuraminti – jūsų baubai netikri. Pereikime prie sąvokų ir kaip jas apibrėžiam.

Tautiškumas. Skelbia lietuvių tautos teisę į nepriklausomybę ir jos turimos teritorijos savarankišką valdymą. Teisę į savo kultūrą, savus įstatymus, kurie toje teritorijoje turi būti aukščiau už kitus pasaulyje esančius. Teisę į savo švietimo sistemą bei istorijos vertinimą. Paprastai tariant, būti šeimininku savoje teritorijoje.

Kairė. Maišto ir solidarumo dvasia. Maištas prieš nusistovėjusią ir tautai kenksmingą tvarką, o solidarumas su visais kraujo broliais – tautiečiais, nepaisant pasitaikančių skirtumų. Kairė nubrėžia kryptį, jog negali siauras žmonių sluoksnis valdyti didelę dalį kapitalo ir jo pagalba išnaudoti bei lobti kitų tautiečių sąskaita. Kapitalas turi tarnauti visai tautai, o ne siaurai jos daliai ar užsienio subjektams. T.y. Kairė palaiko teisingą kapitalo pasiskirstymą.

Tautiškumas įkūnija natūralią etninės tautos ir politinės nacijos istorinę tąsą. Kairė gelbsti nuo sustabarėjimo ir siauro elitinio sluoksnio politinės ir ekonominės uzurpacijos.

Tautinė kairė neturi nieko bendro su:

* Neapykantos jausmu kitai etninei ar rasinei grupei. Kiekviena tauta turi teisę į nepriklausomybę savo istoriniame krašte.
* Kairės nukrypimu į ekstremizmą. Privati nuosavybė nėra neigiama, kaip ir pelno siekis, tiesiog tai neturi kenkti kitiems tautos nariams. Turto siekis negali būti remtas tautiečio išnaudojimu. Taip pat atmetame pseudokairės propaguojamą marginalinę seksualinių mažumų ir dekonstrukcijos politiką.
* Atstovavimu užsienio šalių interesams. Mūsų tikslas – Lietuva. Norintys nešti naudą kitoms tautoms ar kapitalo grupėms, mums yra nepriimtini ir su tokiais nenorime turėti jokių reikalų.
* Kairės antitautine, o tautiškumo antisocialine politika. Be tautiškumo kairė lieka tik ekonominis, materializmu paremtas ir aukštesnės dvasios neturintis judėjimas. Be kairės ir socialinio solidarumo bet koks tautiškumas lieka tik dvasinė idėja, neparemta jokia žemiška ir aiškia doktrina.

21 amžius atnešė naujus ir pagilino senus iššūkius, tad būtini nauji sprendimai, norint išeiti iš aklavietės. Be kai kam keistai atrodančios tautiškumo ir kairės sintezės siūlome ir kitas ideologines sroves, kurios gali tilpti po vienos doktrinos stogu. Ekologija, blaivybės idėja, apskritai sveika gyvensena, gausių šeimų koncepcija, švietėjiška misija ir t.t.

Šių dienų karas yra kova dėl tapatybių, žmonių simpatijų ir protų bei jausmų. Mes siūlome aiškią suprantamą, bet pakankamai stiprią tapatybę. Tautiškas, laisvas, solidarus – naujos kartos žmogus, kuris ne tik laisvas, bet supranta kas yra pareiga bei savitarpio pagalba. Tokie žmonės daug lengviau atlaikys artėjančias politines ir ekonomines krizes, o chaoso metu gins ir valdys visuomenę.

Be abejo, ši ideologinė linija, nors ir keltų aukštus reikalavimus oficialiems nariams, bet privalo išvengti sektantiškumo bei siekti augimo. Gyva tik tai, kas auga, bet koks sustojimas – stagnacija ir žlugimas.

Mes ruošiamės eiti pas tuos, kurie yra visų atstumti. Priglausti tūkstančius niekam nereikalingų asmenų, tik ne vienadienėms akcijoms ir rinkimams, bet tam, jog jiems padėtume tapti oriais savo krašto šeimininkais. Nesvarbu kas buvai prieš tai, svarbu kuo gali tapti, o tapti gali bet kuo. Mūsų lauks ilgas ir ne visada dėkingas, bet prasmingas darbas.

Privalu atsiimti nišą iš pseudokairiųjų, kurie realiai neatstovauja mažai uždirbančius žmones, atsiimti profsąjungas. Gegužės pirmą dieną gatvėje turime būti mes, kurie keltų socialinio solidarumo ir nepriklausomybės idėjas. Antiglobalizmo ir antikapitalizmo vėliavą taip pat turime nešti mes, o ne saujelė anarchistų ar tolerantų, kurie nesupranta, kad tik tautinės valstybės gali atsilaikyti prieš globalizacijos girnas. Tą, beje, viešai pripažino jau ne vienas kairiųjų autoritetas.

Taip pat laikas apvienyti geranoriškai nusiteikusius nacionalistus, kurie nelinkę mušti karo būgnelio, nepamąstę dėl ko jie kautųsi, dėl ko žūtų ir kas po to liktų iš tautos. Kai ankstesni nacionalistai pasirodė esantys liberalai ar tiesiog radikalesni konservatoriai (far right, tolima dešinė) automatiškai atsiranda vertybinis konfliktas ir atsiveria nauja niša. Su laiku galime tą nišą užpildyti.

Tezės, kurių pagrindu formuojame savo ideologiją ir programą:

1. Lietuvos žemė nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos piliečiams arba Lietuvos valstybei.
2. Atkuriamas centrinis Lietuvos bankas, kuris turės pinigų emisijos teisę.
3. Teikti paskolas už palūkanas gali tik Lietuvos valstybinis komercinis bankas.
4. Visi valstybiniai ar viešojo sektoriaus subjektai privalės atsiskaityti ar laikyti pinigus tik Lietuvos valstybiniame komerciniame banke. Valstybė negarantuoja pinigų saugumo tų, kurie juos laikys ne Lietuvos valstybiniame komerciniame banke.
5. Atkuriama nacionalinė valiuta. Nepririšama prie jokios valiutos.
6. Lietuvos įstatymų viršenybė Lietuvoje.
7. Šeima laikoma tik vyro ir moters partnerystė. Pilna šeima turėtų būti sudaryta iš tėvo, motinos ir jų vaikų.
8. Netaikomas senaties terminas stambiems finansiniams nusikaltimams. Valstybinių lėšų švaistymas prilyginamas valstybės išdavystei.
9. Savo vidinės rinkos ir gamintojų apsauga. Muitų susigrąžinimas.
10. Kadangi daug punktų kertasi su Europos sąjungos teise, tai siekti dėl to derėtis. Jei neišeina – siekti referendumo dėl Lietuvos išstojimo iš ES.
11. Progresiniai mokesčiai.
12. Lietuvoje registruotų žiniasklaidos priemonių savininkai gali būti tik Lietuvos piliečiai arba valstybė.
13. Lietuvos politinėms partijoms draudžiama gauti finansinių lėšų ar kitos materialinės pagalbos iš kitų užsienio valstybių (tiek Rytų, tiek Vakarų).
14. Visa materialinė parama iš užsienio valstybių Lietuvoje veikiančioms NVO (nevyriausybinėms organizacijoms) turės eiti per Lietuvos valstybinį komercinį banką.
15. Didesnis geopolitinis nuosaikumas. Taikdario ar tarpininko vaidmuo. Siekiamybė – neutralitetas.
16. Asmenims sergantiems priklausomybės ligomis valstybė užtikrina gydymą. Priklausomi asmenys, keliantys pavojų visuomenei, savo šeimai arba dėl priklausomybės ligų tapę laikinai neveiksnūs, gydomi priverstine tvarka.
17. Stipriai riboti alkoholio prieinamumą, didinti mokesčius jo produktams. Uždrausti bet kokių kvaišalų reklamą.
18. Narkotinio poveikio medžiagų legalizavimas gali vykti tik medicininiais tikslais, o pardavimas tik su gydytojo receptu.
19. Blaivaus visuomenės gyvenimo būdo be alkoholio ir narkotikų propagavimas yra viena iš prioritetinių asociacijos narių veiklos gairių.
20. Valstybės monopolis stipriųjų alkoholinių gėrimų ir receptinių vaistų mažmeninei prekybai.
21. Beprocentinės paskolos iš Lietuvos valstybinio komercinio banko siekiantiems mokslo.
22. Beprocentinės paskolos iš Lietuvos valstybinio komercinio banko siekiantiems įsigyti pirmąjį būstą. Porai susilaukus vaiko, už kiekvieną gimusį nurašyti 10% nuo pirminės paskolos sumos.
23. Tiesiogiai renkami seniūnai, įvedamas Seimo nario atšaukimo mechanizmas. Tiesioginė/atstovaujamoji demokratija.
24. Strateginiai objektai (kelių ir energetikos infrastruktūros objektai, oro uostai ir t.t. ) – tik valstybės nuosavybėje.
25. Komunalinės monopolijos (vandens tiekimo, šildymo) – tik valstybės ar savivaldybių nuosavybėje.
26. Švietimas ir medicina – nėra verslo šakos, o piliečių išgyvenimo ir visuomenės darbaus vystymosi pagrindas. Privati nuosavybė švietimo ir sveikatos apsaugos srityse nėra remiama valstybės.
27. Socialiai svarbioms (neįgaliųjų, depresinių regionų) įmonėms visokeriopa valstybės parama.
28. Remti kooperaciją visose ūkio šakose. Ypatingas dėmesys kaimo bendruomenėms, ketinančioms užsiimti bendra ūkine veikla.
29. Skatinti mažuosius (šeimos) verslus ir asmenis, užsiimančius individualia veikla.
30. Verslą pradedančioms mažosioms įmonėms 1 metų atleidimas nuo mokesčių.
31. Skatinti gamybinių įmonių atėjimą į Lietuvą, riboti finansinių spekuliantų patekimą.
32. Artimų žmonių priežiūra (tėvų, vaikų) prilyginama darbui, kuriam skaičiuojamas stažas (pensijai). Iš to gautas pajamas nevadinti pašalpomis.
33. Rinkiminė sistema keičiama iš mišrios (vienmandatinė ir daugiamandatinė) į vienmandatinę. Naikintųsi partiniai sąrašai.
34. Savanoriška pilietinė tarnyba valstybinėse (socialinėse, aplinkosaugos, tvarkos palaikymo, saugumo, karinėse, …) struktūrose. Gali atlikti įvairaus amžiaus asmenys. Asmenys negalintys atlikti tarnybos vienu metu, gali ją praeiti dalimis, moduliais, per nustatytą laiką. Kiekvienas į valstybės tarnyba pretenduojantis asmuo turi atlikti privalomą karinę arba alternatyvią nepertraukiamos arba suminės trukmės tarnybą.
35. Lietuvos teritorijoje vykdyti naudingų iškasenų gavybą gali tik valstybinės arba lietuviško kapitalo įmonės. Ten, kur dėl technologinių ypatumų tai nėra įmanoma, užsienio kapitalas gali dalyvauti tik kaip technikos ar technologinių sprendimų tiekėjas, nesuteikiant teisės tiesiogiai realizuoti iškasenas.
36. Naftos išteklių gavybai – valstybės monopolis.
37. Skalūnų dujų (metano) gavyba nėra galima iki jos nebus įmanoma vykdyti aplinkai draugiškomis technologijomis.
38. Draudžiamas žaliavinės medienos eksportas. Miškų turtai pirmiausiai turi pasiekti Lietuvos įmones.
39. Miškų kirtimui kompensuoti – privalomas atitinkamo miško kiekio atsodinimas.
40. Vėjo, saulės ir kogeneracinės jėgainės, biomasė – šalies energetikos pagrindas.
41. Gamtinių dujų ir kito importuojamo iškastinio kuro vartojimo mažinimas – tikrosios energetinės nepriklausomybės užtikrinimas.
42. Atliekų tvarkyme – valstybės monopolis. Didžiausias dėmesys atliekų mažinimui, o ne jų utilizavimo pajėgų didinimui.
43. Užkirsime kelią prekių su pertekline pakuote patekimui į rinką.
44. Už „suplanuoto senėjimo“ technologijų taikymą – baudžiamoji atsakomybė.
45. Dirbama žemė – maisto suvereniteto pagrindas. Netinkamas jos naudojimas negalimas.
46. Ekologiniams ir kt. aplinką bei dirbamos žemės išteklius tausojantiems ūkiams – visokeriopa valstybės parama.
47. Orhuso konvencijos tiesioginis taikymas privalo būti besąlygiškai užtikrintas. Piliečiai, jų bendruomenės ir juos atstovaujančios organizacijos taps būtinais poveikio aplinkai vertinimų dalyviais.
48. Išsaugosime tradicinių augalų įvairovę. Kultūriniams tradicinių lietuviškų veislių augalams išsaugoti – valstybės parama.
49. GM augalų auginimas pramoniniais tikslais Lietuvoje draudžiamas.
50. Pilnas maisto saugos reglamentavimo ir kontrolės funkcijų atkūrimas Lietuvoje.

Asociacija „Nacionalinis interesas“

 

Op